euroflation.

Analizės

Suprantami paaiškinimai apie euro zonos infliaciją, SVKI, ECB politiką ir veiksnius už skaičių — kiekvienas paremtas oficialiais Eurostato ir ECB duomenimis.

Infliacijos skaičiuoklė

Apskaičiuokite, kiek šiandien verta suma iš praeities – euro zonoje ir kiekvienoje stebimoje Europos šalyje, pagal oficialius „Eurostat“ SVKI duomenis.

Analizės

Mokesčių grąžinimas po darbo Vokietijoje: kam grąžinami pinigai ir kaip jų prašyti

Dirbote Vokietijoje dalį metų? Darbo užmokesčio mokestis išskaičiuojamas kaip už visus metus. Kas gali jį susigrąžinti, kiek metų atgal ir 2026 m. pavyzdys.

2026 m. lapkričio 13 d. · 7 min
Analizės

Mokesčių grąžinimas po darbo Nyderlanduose: kam grąžinami pinigai ir kaip jų prašyti

Dirbote Nyderlanduose dalį metų? Darbo užmokesčio mokestis galėjo būti išskaičiuotas kaip už visus metus. Kas gali jį atgauti, kiek metų atgal ir 2026 m. pavyzdys.

2026 m. lapkričio 13 d. · 7 min
Analizės

Kur minimali alga Europoje verta daugiausia: eurai ir perkamoji galia

Eurais didžiausia minimali alga Liuksemburge, pagal perkamąją galią – Vokietijoje. Kaip 22 ES šalys keičiasi vietomis įskaičiavus kainas ir ko skaičiai neparodo.

2026 m. lapkričio 4 d. · 7 min
Analizės

Grynoji infliacija ir bendroji infliacija – ką kuri matuoja ir kodėl jos išsiskiria

Grynoji infliacija neapima energijos, maisto, alkoholio ir tabako. Euro zonoje 2026 m. rugpjūtį grynoji 2,4 %, bendroji 3,2 %; anksčiau 30 mėn. – atvirkščiai.

2026 m. spalio 12 d. · 7 min
Analizės

Kodėl elektra kainuoja tiek, kiek kainuoja: prioritetinė eilė, tinklas ir mokesčiai

Namų ūkio kilovatvalandė susideda iš trijų dalių: energijos ir tiekimo, tinklo bei mokesčių. Kaip prioritetinė eilė nustato didmeninę kainą ir kuo skiriasi šalys.

2026 m. spalio 12 d. · 9 min
Analizės

Euro zonos pajamingumo kreivė paaiškinta — ką rodo jos forma ir kada ji buvo apversta

ECB kiekvieną darbo dieną įvertina euro zonos pajamingumo kreivę nuo 3 mėnesių iki 30 metų. Kaip ją skaityti, kodėl kreivių dvi ir kada AAA kreivė apsivertė.

2026 m. spalio 12 d. · 6 min
Analizės

Nuo Brent iki degalinės – kaip barelis žalios naftos tampa litru benzino ir kaip greitai tai atsispindi kainose

Litras žalios naftos 2026 m. spalio 6 d. pagal Brent kainavo 70 centų, litras ES benzino spalio 5 d. – 2,01 €. Barelio aritmetika, euro kursas, perdavimo greitis.

2026 m. spalio 12 d. · 13 min
Analizės

Ar būstas Europoje brangus? Būsto kainų ir pajamų bei kainų ir nuomos santykis paaiškinti

Du EBPO santykiai lygina būsto kainas su pajamomis ir su nuoma, kiekvienas – su pačios šalies ilgalaikiu vidurkiu. Ką reiškia 100 ir ko šie santykiai neparodo.

2026 m. spalio 12 d. · 7 min
Analizės

Perkamoji galia ir realusis darbo užmokestis Europoje: ką galima nusipirkti už atlyginimą įvertinus infliaciją

2019–2024 m. darbo užmokestis kainas aplenkė 19 iš 26 šalių, o 7 atsiliko. Kaip matuojamas realusis darbo užmokestis ir ką tie patys pinigai perka įvairiose šalyse.

2026 m. spalio 12 d. · 9 min
Analizės

Stagfliacija: kas tai yra ir kokia Europos padėtis

Silpnas augimas ir didelė infliacija vienu metu. Patikrintuose ECB ir TVF tekstuose slenksčio nėra, todėl puslapis greta jų pateikia 2026 m. skaičius.

2026 m. spalio 12 d. · 9 min
Analizės

Kas sudaro degalų litro kainą? Kuras, akcizas ir PVM kiekvienoje ES šalyje

Mokesčiai sudaro 46 % ES litro benzino ir 38 % dyzelino kainos. Kokią dalį sudaro kuras, akcizas ir PVM kiekvienoje iš 27 šalių ir kaip greitai naftos kainos pasiekia degalinę.

2026 m. spalio 12 d. · 7 min
Analizės

Kas įeina į infliacijos krepšelį? Kaip veikia svoriai ir kodėl šalys skiriasi

Infliacija seka kainas, sveriamas pagal namų ūkių išlaidas. Maistas – 15,4 % euro zonos ir 27,4 % Rumunijos krepšelio, todėl kainų kilimas veikia nevienodai.

2026 m. spalio 13 d. · 7 min
Analizės

Kodėl dyzelinas Europoje brangesnis už benziną – naftos perdirbimas, importas ir mokesčiai

2026 m. spalio 5 d. dyzelinas buvo brangesnis už benziną 24 iš 27 ES šalių, o daugumą metų nuo 2021-ųjų taip nebuvo. Ką su tuo bendra turi perdirbimo gamyklos, Rusija ir mokesčiai.

2026 m. spalio 13 d. · 11 min
Analizės

Kodėl Nyderlandų infliacija svyruoja labiau nei euro zonoje

Didelis dujų svoris ir jų matavimo būdas, nuoma, akcizai bei įtempta darbo rinka paaiškina plačius Nyderlandų infliacijos svyravimus.

2026 m. rugsėjo 27 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Portugalijos infliacija seka turistus — ir nepastebi būsto kainų bumo

Portugalijos suderintoji infliacija apima turistų išlaidas, todėl viešbučiai ir restoranai sveria daugiau. Būsto kainų bumas į rodiklį nepatenka.

2026 m. rugsėjo 27 d. · 6 min.
Analizės

Kodėl infliacija Šveicarijoje tokia maža ir kodėl verta stebėti nuomą

Šveicarijos infliacija nuo 2019 m. mažesnė nei euro zonoje. Ją slopina energijos svoris, stabilios sveikatos kainos ir stiprus frankas, o didina nuoma.

2026 m. rugsėjo 27 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Prancūzijos infliacija mažesnė — ir vėlesnė — nei euro zonoje

Valstybinis elektros tarifas ir 2022 m. kainų skydas atidėjo energijos šoką, o grynoji infliacija išliko neįprastai rami.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Graikijos infliacija viršija euro zonos vidurkį — ir kaip prie to prisideda turistai

Turizmo formuojamas vartojimo krepšelis, sparčiai kylanti nuoma ir šildymo kuras laiko Graikijos infliaciją aukščiau vidurkio.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Vengrijos infliacija taip smarkiai svyruoja — ir ką slepia bendras rodiklis

Vengrija nuo ES rekordinio 26,2 % piko nusileido žemiau euro zonos vidurkio. Svyravimus lėmė kainų ribojimai, forintas ir didelė paslaugų infliacija.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Italijos infliacija šoka kartu su energija — ir greitai atslūgsta

2022 m. Italija pasiekė aukščiausią didžiojo ketverto piką, vėliau — mažiausią infliaciją. Dujos sukelia šuolius, bet atlyginimai juos slopina.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 7 min
Analizės

Kodėl Lenkijos infliacija juda pakopomis — ir kodėl paslaugos nustato jos dugną

Už euro zonos ribų Lenkija pati nustato palūkanas ir daugelį energijos kainų. Mokesčiai, kainų įšaldymas ir atlyginimai lemia infliacijos šuolius.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 7 min.
Analizės

Kodėl Ispanijos infliacija svyruoja smarkiau ir kryptį keičia anksčiau nei euro zonos

Ispanijos infliacija kryptį keitė anksčiau ir svyravo smarkiau nei euro zonos, nors nuo 2019 m. kainos augo beveik vienodai. Tai lemia elektra ir mokesčiai.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 7 min
Analizės

Kodėl Švedijos infliacija svyruoja labiau nei euro zonos – ir kodėl 2026 m. žemuma pasiskolinta

Švedijos infliacija pakilo aukštai, tada smuko į Europos dugną. Svyravimus lemia plaukiojanti krona, kintamos būsto paskolos ir laikinos mokesčių lengvatos.

2026 m. rugsėjo 22 d. · 7 min.
Analizės

Maisto ir bendroji infliacija — kodėl pirkinių čekis nesutampa su SVKI rodikliu

Maistas sudaro mažiau nei penktadalį euro zonos vartojimo krepšelio, jo kainos svyruoja kur kas labiau nei likusios krepšelio dalies, o matuojamas jis kartu su alkoholiu ir tabaku. Kaip maisto infliaciją vertinti greta bendrosios — ir kodėl mažėjantis rodiklis nereiškia, kad maistas pinga.

2026 m. rugsėjo 21 d. · 6 min
Analizės

Būsto kainos, nuoma ir infliacija — trys skaičiai, kurie reiškia ne tą patį

Euro zonos būsto kainos kyla maždaug 5 % per metus, nuoma — mažiau nei 3 %, o bendroji infliacija nematuoja nė vieno iš jų. Ką rodo kiekvienas skaičius, kodėl jie išsiskiria ir kodėl SVKI neapima būsto nuosavybės išlaidų.

2026 m. rugsėjo 21 d. · 6 min
Analizės

Kodėl Austrijos infliacija vis dar didesnė nei Vokietijos

Austriją ir Vokietiją daug kas sieja, tačiau infliacija Austrijoje ne vienus metus yra didesnė — daugiausia dėl paslaugų ir kainodaros.

2026 m. rugsėjo 3 d. · 6 min
Analizės

Vokietijos infliacija ir kodėl ji yra euro zonos etalonas

Vokietija yra įprastas euro zonos matas — Bund, didžiausia ekonomika ir mažos infliacijos atrama. Tačiau laikyti ją norma klaidina.

2026 m. rugsėjo 3 d. · 6 min
Analizės

Išankstinis ir galutinis SVKI — kodėl euro zonos infliacijos rodiklis keičiasi du kartus per mėnesį

Eurostat kiekvieno mėnesio infliaciją skelbia du kartus: pradžioje išankstinį įvertį, o mėnesio viduryje galutinį rodiklį. Jie ne visada sutampa.

2026 m. rugsėjo 3 d. · 5 min
Analizės

Slovakijos infliacija: kodėl paslaugos tebrangsta, nors maistas pinga

Bendra Slovakijos infliacija 2026 m. lėtėja, bet jos sandara neįprasta: maistas pinga, o paslaugų kainos kyla sparčiau nei euro zonoje.

2026 m. rugsėjo 3 d. · 6 min.
Analizės

Kodėl infliacija Belgijoje yra didesnė ir atkaklesnė nei kaimyninėse šalyse

Belgija yra euro zonos infliacijos lentelės viršuje. Priežastis institucinė: ji vienintelė euro narė automatiškai indeksuoja atlyginimus pagal kainas.

2026 m. rugsėjo 3 d. · 6 min.
Analizės

10 metų vyriausybių obligacijų pajamingumas — ir kodėl euro zonoje jis skiriasi

Devyniolika vyriausybių skolinasi ta pačia valiuta skirtinga kaina. Ką matuoja 10 metų pajamingumas, kodėl Bund yra etalonas ir ką rodo skirtumas.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Kroatija po euro įvedimo: kas iš tiesų nutiko kainoms

Kroatija įsivedė eurą 2023 m. sausį, baiminantis kainų apvalinimo aukštyn. Po dvejų metų duomenys pasakoja įdomesnę istoriją nei ano meto antraštės.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Kur krypsta euro zonos infliacija? Kaip skaityti oficialias prognozes

Infliacijos prognozes skelbia skirtingi šaltiniai skirtingu metu. Kurios oficialios, kada jos atnaujinamos ir ką rodo rinkos vertinimas?

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Kaip ECB nustato palūkanų normas — ir kaip sprendimas pasiekia jūsų būsto paskolą

Trys politikos palūkanų normos, vienas tikslas, posėdis kas šešias savaites. Ką iš tikrųjų sprendžia Valdančioji taryba ir kokį kelią palūkanų pokytis nukeliauja, kol atsiduria paskolų pasiūlymuose ir obligacijų pajamingume.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Būsto paskolų palūkanos euro zonoje: kodėl jūsų šalis moka daugiau arba mažiau

Viena ECB palūkanų norma, labai skirtingos įmokos. Fiksuotų ir kintamų palūkanų santykis, nacionalinė bankininkystė ir tai, kas lemia pasiūlytą normą.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Viena valiuta, dvidešimt vienas infliacijos rodiklis — kodėl euro zonos šalys išsiskiria

Visos euro zonos šalys dalijasi ta pačia valiuta ir tuo pačiu centriniu banku, tačiau jų infliacijos rodikliai gali skirtis keliais procentiniais punktais. Šis atotrūkis — struktūrinis, o ne statistikos keistenybė.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Kodėl Airijos infliacija dažnai neatitinka to, ką jaučia Dublinas

Airijos SVKI gali būti vienas nuosaikiausių euro zonoje, nors namų ūkiai jaučia brangymetį. Skirtumą lemia būsto vieta indekse ir labai atvira ekonomika.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Kodėl Rumunijos infliacija nesitraukia iš ES lentelės viršūnės

Rumunija yra ES infliacijos lentelės viršuje. Priežastys vidaus: panaikintos kainų lubos, didesni mokesčiai, spartus atlyginimų augimas ir atkaklus deficitas.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min.
Analizės

Kodėl jaunimo nedarbas Ispanijoje išlieka toks atkakliai aukštas

Ispanijos gyventojų iki 25 metų nedarbas Europos lentelių viršuje laikosi dešimtmečius — ir pakilimo, ir krizių metu. Priežastys yra struktūrinės.

2026 m. rugpjūčio 14 d. · 5 min
Analizės

Bulgarija prisijungia prie euro zonos — ką tai reiškia infliacijai

2026 m. sausio 1 d. Bulgarija tapo 21-ąja euro zonos nare. Kadangi levas jau buvo susietas su euru, pinigų politikos sukrėtimas nedidelis — tačiau verta suprasti infliacijos foną.

2026 m. birželio 23 d. · 5 min
Analizės

Kodėl Baltijos šalių infliacija įkaista labiau nei Vokietijos prie vienos ECB palūkanų normos

Lietuvos suderinta infliacija siekia beveik 5 %, o Vokietijos – mažiau nei 3 %, ir tai prie to paties centrinio banko. Skirtumas yra struktūrinis ir bene aiškiausiai parodo euro problemą: „vienas dydis netinka niekam“.

2026 m. birželio 23 d. · 6 min
Analizės

SVKI ir VKI – kodėl euro zonos infliacija matuojama kitu matu

Skaičius, kurio siekia ECB, yra SVKI, o ne jūsų šalies nacionalinis vartotojų kainų indeksas. Paprastai jie juda kartu, tačiau skirtumai realūs ir kartais pakankamai dideli, kad būtų svarbūs.

2026 m. birželio 22 d. · 5 min