Kodėl infliacija Šveicarijoje tokia maža ir kodėl verta stebėti nuomą
Šveicarijos infliacija nuo 2019 m. mažesnė nei euro zonoje. Ją slopina energijos svoris, stabilios sveikatos kainos ir stiprus frankas, o didina nuoma.
2026 m. rugpjūtį Šveicarijos suderinta infliacija (SVKI) siekė 0,9 %, palyginti su 3,2 % euro zonoje ir 2,9 % Vokietijoje. Iš 30 šiame tinklalapyje stebimų Europos ekonomikų mažesnė ji buvo tik Švedijoje. Tai ne vieno mėnesio keistenybė. Šveicarijos SVKI infliacija buvo mažesnė už euro zonos rodiklį kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio iki 2026 m. rugpjūčio. Energijos šoko viršūnėje, 2022 m. liepą ir rugpjūtį, ji pasiekė 3,3 % – daugiausia nuo 2008 m.; euro zonoje rodiklis pakilo iki 10,7 %.
Šveicarija nepriklauso nei ES, nei euro zonai. Ji turi savo valiutą franką ir savo centrinį banką – Šveicarijos nacionalinį banką (SNB). Infliaciją žemą išlaiko keturi dalykai: mažas energijos krepšelis, kartą per metus perskaičiuojami elektros tarifai, didelė beveik nekintančių sveikatos kainų dalis ir stiprus frankas. Priešinga kryptimi veikia viena jėga – nuoma.
| 2026 m. rugpjūtis | Šveicarija | Euro zona |
|---|---|---|
| Bendrasis SVKI | 0,9 % | 3,2 % |
| Grynoji infliacija (be energijos, maisto, alkoholio ir tabako) | 0,6 % | 2,4 % |
| Paslaugos | 1,1 % | 3,0 % |
| Energija | 9,8 % | 14,3 % |
| Maistas (įskaitant alkoholį ir tabaką) | −0,1 % | 1,1 % |
| Faktinė nuoma | 1,5 % | 2,6 % |
Brangu nereiškia, kad kainos sparčiai kyla
Eurostato 2024 m. palyginime Šveicarijos vartotojų kainų lygis siekė 184,3 (ES = 100) – daugiausia iš 50 duomenų rinkinyje esančių ekonomikų. Infliacija matuoja ką kita: kainų kitimo greitį, o pagal jį Šveicarija yra netoli lentelės apačios. Nuo 2019 m. pabaigos suderintos vartotojų kainos Šveicarijoje pakilo apie 8 %, euro zonoje – apie 27 %.
2021, 2022 ir 2025 m. Šveicarijoje buvo mažiausia metinė infliacija tarp 30 šiame tinklalapyje stebimų šalių. 2022 m. jos vidurkis siekė 2,7 %, palyginti su 8,4 % euro zonoje; 2025 m. – 0,1 %, palyginti su 2,1 %.
Energijos šokas buvo mažesnis ir atėjo metais vėliau
2026 m. energija sudarė vos 4,6 % Šveicarijos SVKI krepšelio – maždaug pusę euro zonos 9,0 % svorio. Vien dujoms teko 0,5 %, palyginti su 1,6 %. Todėl tas pats energijos šokas bendrąjį Šveicarijos rodiklį pajudina maždaug perpus mažiau.
Svarbus ir laikas. Šveicarijos namų ūkiai negali pasirinkti elektros tiekėjo, o tarifus kartą per metus nustato vietos tinklų operatoriai, iki rugpjūčio pabaigos juos paskelbia ir yra prižiūrimi, bet ne tvirtinami reguliuotojo ElCom. Todėl metinis elektros kainų pokytis Šveicarijos SVKI visus kalendorinius metus būna toks pats ir pasikeičia kiekvieną sausį.
| Metai | Šveicarijos elektros SVKI metinis pokytis | ElCom namų ūkio tarifo mediana |
|---|---|---|
| 2022 | +2,4 % | +3 % |
| 2023 | +25,5 % | +27 % |
| 2024 | +17,9 % | +18 % |
| 2025 | −8,7 % | −10 % |
| 2026 | −3,0 % | apie −4 % |
| 2027 | bus paskelbtas 2027 m. sausį | apie −4 % |
2022 m. rugpjūtį, kai euro zonos elektros kainos buvo 39 % didesnės nei prieš metus, Šveicarijos namų ūkių elektra buvo pabrangusi 2,4 %; Šveicarijoje kainos šoktelėjo 2023 m. sausį ir 2024 m. sausį. Tai paaiškina antrąją bendrojo rodiklio bangą – 3,2 % 2023 m. sausį ir vasarį – ir neigiamą poveikį 2025 m., kai energijos infliacija kiekvieną mėnesį laikėsi tarp −5 % ir −8,5 %.
Hidroelektrinės ir atominės elektrinės šoką sušvelnino, bet jo nesustabdė: ElCom pažymi, kad daugelis komunalinių įmonių didelę elektros dalį perka Europos didmeninėje rinkoje. Nafta kainas paveikia greičiau. Šveicarijos energijos infliacijos šuolį nuo −4,6 % 2026 m. vasarį iki 9,8 % rugpjūtį lėmė naftos produktai: rugpjūtį šildymo alyva per metus pabrango 53 %, o elektra ir dujos atpigo po 3,0 %.
Penktadalis krepšelio, kuris beveik nejuda
Sveikata sudaro 20,4 % Šveicarijos SVKI krepšelio, palyginti su 5,9 % euro zonoje, o metinis Šveicarijos sveikatos kainų pokytis kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. sausio laikėsi tarp −0,5 % ir +0,8 % (2026 m. rugpjūtį – 0,2 %, palyginti su 3,6 % euro zonoje). Žvelgiant plačiau, Eurostatas administruojamoms kainoms priskiria 25,8 % Šveicarijos krepšelio – maždaug dvigubai daugiau nei euro zonos 12,5 %.
Skaitytojams svarbu neapsigauti: Šveicarijos namų ūkių juntamas sveikatos draudimo įmokų augimas į nacionalinį vartotojų kainų indeksą neįtraukiamas. Federalinė statistikos tarnyba (FSO) jį stebi atskiru indeksu.
Frankas ir anksti veiksmų ėmęsis centrinis bankas
2021 m. pradžioje euras kainavo apie 1,08 franko, 2022 m. liepą nukrito žemiau pariteto ir nuo tada ten išliko: 2026 m. rugpjūtį kainavo apie 0,94. Stipresnis frankas mažina importo kainą frankais. SNB veikė ta pačia kryptimi – 2023 m. pardavė už maždaug 133 mlrd. CHF užsienio valiutos ir 2023 m. birželį teigė, kad sustiprėjęs frankas slopina infliaciją.
Pirmąjį šio ciklo palūkanų didinimą SNB paskelbė 2022 m. birželio 16 d.: nuo −0,75 % pajudėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau, nei įsigaliojo pirmasis ECB padidinimas. 2023 m. birželį SNB sustojo ties 1,75 %, o ECB indėlių palūkanų norma pasiekė 4,00 %. SNB pirmasis pradėjo mažinti 2024 m. kovą, 2025 m. birželį pasiekė nulį ir tokį lygį išlaikė per kiekvieną vertinimą iki 2026 m. birželio, o ECB 2026 m. indėlių normą padidino du kartus. 2026 m. kovą SNB susirūpinimas jau buvo priešingas: bankas nurodė esąs labiau pasirengęs įsikišti prieš „spartų ir pernelyg didelį Šveicarijos franko brangimą“.
SNB netaiko 2 % tikslo taip, kaip ECB. Kainų stabilumu jis laiko nacionalinio CPI infliaciją, kuri yra mažesnė nei 2 % per metus, o už pažeidimą laiko ir užsitęsusį kainų kritimą. Taigi tai intervalas, o ne taškinis tikslas, kaip ECB 2 %.
Nuoma – lėta antroji banga
Faktinė nuoma sudaro 15,5 % Šveicarijos SVKI krepšelio – beveik tris kartus daugiau nei euro zonoje. Galiojančiose sutartyse ji seka kas ketvirtį Federalinės būsto tarnybos skelbiamą orientacinę hipotekos palūkanų normą, o ne SNB normą. Kadangi dauguma Šveicarijos būsto paskolų yra fiksuotųjų palūkanų, orientacinė norma juda lėtai. Kiekvienas jos padidėjimas 0,25 punkto leidžia nuomotojams nuomą kelti 3 %.
Pirmą kartą istorijoje norma pakilo 2023 m. birželį (nuo 1,25 % iki 1,50 %), dar kartą – 2023 m. gruodį (iki 1,75 %), o 2025 m. kovą ir rugsėjį grįžo iki 1,25 %. SVKI nuomos infliacija sureagavo vėluodama. 2022 m., kai bendroji infliacija pasiekė viršūnę, ji laikėsi ties 1,3–1,4 %, o daugiau kaip po dvejų metų, 2024 m. spalį, pasiekė 3,7 % ir iki 2026 m. rugpjūčio sumažėjo iki 1,5 %.
2025 m. vien nuoma prie Šveicarijos CPI infliacijos pridėjo apie 0,36 punkto – daugiau, nei pakilo visas indeksas (0,2 %). Be nuomos nacionalinis CPI kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. vasario būtų buvęs nulinis arba neigiamas. Kaip nuoma patenka į indeksą, aiškiname straipsnyje būsto kainos, nuoma ir infliacija.
Du indeksai: čia – SVKI, naujienose – LIK
Šveicarijos žiniasklaida ir SNB cituoja nacionalinį CPI – LIK (Landesindex der Konsumentenpreise): 2026 m. rugpjūtį jis siekė 0,8 %. Šiame tinklalapyje rodomas SVKI: 0,9 %. FSO abu indeksus sudaro daugiausia iš tų pačių kainų; LIK apima savininkų gyvenamojo būsto sąnaudas, o SVKI jų neapima, bet įskaičiuoja lankytojų išlaidas. Nuo 2019 m. abiejų metinių rodiklių skirtumas 87 iš 92 mėnesių neviršijo 0,3 punkto; kodėl jie skiriasi, paaiškinta straipsnyje SVKI ir CPI.
Kaip šiame tinklalapyje skaityti Šveicarijos rodiklį
- Lyginkite energiją su grynąja infliacija. Bendrąjį rodiklį judina naftos kainos ir sausio elektros tarifų pakopa.
- Tikėkitės sausio pakopos. Kitų metų elektros tarifai žinomi iki rugpjūčio pabaigos.
- Stebėkite nuomą ir orientacinę normą. Normos pokytis indeksą pasiekia po kelių mėnesių.
- Atminkite, kieno matas taikomas. SNB intervalas skirtas LIK, o ne SVKI.
Naujausius duomenis rasite Šveicarijos infliacijos puslapyje, visą reitingą – palyginimo rodinyje, euro zonos atskaitos rodiklį, o dar vieną euro nenaudojančios šalies istoriją – straipsnyje kodėl Švedijos infliacija svyruoja labiau.
Trumpai
- Šveicarija turi savo franką ir centrinį banką. SNB siekia, kad nacionalinio CPI infliacija būtų mažesnė nei 2 %, bet ne neigiama: tai intervalas, o ne taškinis tikslas.
- Šveicarijos SVKI infliacija buvo mažesnė už euro zonos rodiklį kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio iki 2026 m. rugpjūčio ir pasiekė 3,3 % viršūnę, palyginti su 10,7 % euro zonoje.
- Ją žemą išlaiko mažas energijos svoris, kiekvieną sausį perskaičiuojami elektros tarifai, didelė ir stabili sveikatos kainų dalis bei stiprus frankas.
- Nuoma yra pagrindinė infliaciją didinanti vidaus jėga: ji orientacinę hipotekos normą seka vėluodama vienus ar dvejus metus.
Duomenys: Eurostatas (SVKI, prekių ir paslaugų svoriai, kainų lygiai), Šveicarijos federalinė statistikos tarnyba (CPI), SNB (palūkanų ir valiutų kursai), ECB, ElCom ir Federalinė būsto tarnyba; naujausias SVKI mėnuo – 2026 m. rugpjūtis. euroflation yra nepriklausomas sekiklis, nesusijęs su ECB, Eurostatu, SNB ar ES. Tai nėra finansinis patarimas.