Kur krypsta euro zonos infliacija? Kaip skaityti oficialias prognozes
Infliacijos prognozes skelbia skirtingi šaltiniai skirtingu metu. Kurios oficialios, kada jos atnaujinamos ir ką rodo rinkos vertinimas?
Nėra vieno oficialaus skaičiaus, kuris parodytų, kur krypsta euro zonos infliacija. Yra trys į ateitį nukreiptų rodiklių grupės, kurių kiekviena turi savo rengėją, skelbimo dažnį ir silpnąsias vietas. Dauguma painiavos dėl „infliacijos prognozės“ kyla jas suplakus.
ECB ekspertų prognozės – tos, kuriomis remiasi pinigų politika
Keturis kartus per metus – kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį – ECB ir Eurosistemos ekspertai skelbia makroekonomines prognozes: euro zonos infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes einamiesiems bei dvejiems ar trejiems ateinantiems metams. Šiuos skaičius Valdančioji taryba turi prieš akis nustatydama palūkanų normas, todėl jie yra artimiausi oficialiai euro zonos prognozei. Tai sąlyginės prognozės, o ne pranašystės: kiekviename etape daroma prielaida dėl rinkos tikėtinos palūkanų normų trajektorijos ir energijos kainų nustatytą atskaitos dieną. Jei naftos kaina ar palūkanų lūkesčiai smarkiai pasikeičia, prognozė per kelias savaites gali pasenti. Skaitymo patarimas: pokytis, palyginti su ankstesniu etapu, dažnai pasako daugiau nei pats lygis.
Europos Komisijos prognozės – vaizdas pagal šalis
ECB prognozuoja visą euro zoną, o Europos Komisija atskirai prognozuoja kiekvieną valstybę narę pavasario ir rudens etapais bei skelbia mažesnius tarpinius atnaujinimus. Jei ieškote kitų metų numatomos infliacijos konkrečioje šalyje, tai yra oficialus šaltinis. Nacionaliniai centriniai bankai ir finansų ministerijos taip pat skelbia savo vidaus prognozes, dažniausiai su daugiau vietinių detalių. Tačiau Komisijos rinkinys sudaromas pagal bendrą metodiką visoms šalims, todėl suteikia teisingą palyginimo pagrindą.
Rinkos lūkesčiai – kaina, o ne nuomonė
Rinkos infliaciją įkainoja nuolat. Tokios priemonės kaip infliacijos apsikeitimo sandoriai rodo, kokių kainų pokyčių prekybos dalyviai bendrai tikisi per ateinančius metus, o palūkanų normų ateities sandoriai – kokios ECB trajektorijos jie laukia. Šie rodikliai atnaujinami kas minutę – nereikia laukti ketvirtinio etapo – tačiau tai pozicijos, o ne analizė: juose tikrieji lūkesčiai susipina su apsidraudimo paklausa ir rizikos premijomis. Šios svetainės ECB puslapyje rodoma palūkanų normų trajektorija yra būtent toks skaičius: tai, ką rinka šiuo metu įkainoja, o ne kieno nors pažadas.
Kodėl prognozės vis nepataiko
Naujausia patirtis skatina kuklumą: beveik visos institucijos nepakankamai įvertino 2021–2022 m. infliacijos šuolį, o vėliau pervertino jo trukmę. Tai ne nekompetencija – tokia šios užduoties prigimtis. Energijos sukrėtimai, vienkartiniai mokesčių pokyčiai ir reguliuojamos kainos lemia trumpalaikę infliaciją, o nė vieno iš šių veiksnių neįmanoma tiksliai prognozuoti. Sąžininga bet kurios infliacijos prognozės paskirtis – parodyti kryptį: spaudimas stiprėja ar silpnėja ir ar mažėja atotrūkis iki ECB 2% tikslo?
Praktinė skaitymo tvarka
Ieškodami atsakymo į klausimą „kokia infliacija bus kitais metais?“, šaltinius tikrinkite tokia tvarka. Pradėkite nuo naujausios ECB ekspertų prognozės, rodančios euro zonos kryptį. Tada peržiūrėkite Komisijos prognozę konkrečiai savo šaliai. Paskui pažiūrėkite, kur rinkos vertinimas nesutampa – didelis atotrūkis tarp prognozių ir rinkos rodiklių pats savaime yra informacija. Galiausiai viską palyginkite su naujausiais faktiniais duomenimis: prieš paskutinį duomenų paskelbimą parengtoje prognozėje jau yra viena žinoma klaida.
Ką ši svetainė daro – ir ko sąmoningai nedaro
euroflation pakartotinai skelbia oficialią statistiką: kokia infliacija kiekvienoje šalyje paskelbimo dieną yra, taip pat rinkos numanomą palūkanų normų trajektoriją. Svetainė nekuria savo prognozių – mažo sekiklio papildomas spėjimas būtų triukšmas, o ne signalas. Ji gali užtikrinti tikslius faktinius duomenis, kad kitur perskaitytą prognozę būtų galima vertinti pagal patikimą atskaitos tašką.