Stagfliacija: kas tai yra ir kokia Europos padėtis
Silpnas augimas ir didelė infliacija vienu metu. Patikrintuose ECB ir TVF tekstuose slenksčio nėra, todėl puslapis greta jų pateikia 2026 m. skaičius.
Stagfliacija – tai žodis, kuriuo vadinamas silpnas augimas ir didelė infliacija vienu metu. ECB rašo, kad žodis „neturi vienos apibrėžties“, o nė viename šiam puslapiui patikrintame ECB ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tekste nenustatytas skaitinis infliacijos, augimo ar nedarbo slenkstis. Todėl šiame puslapyje nenusprendžiama, ar Europoje yra stagfliacija. Jame naujausi skaičiai pateikiami greta apibrėžčių ir 1970-ųjų patirties, o vertinimas paliekamas jums.
2026 m. rugpjūtį euro zonos infliacija buvo 3,2 % (Eurostato išankstiniame rugsėjo įvertyje – 3,8 %), realusis BVP antrąjį ketvirtį buvo 1,2 % didesnis nei prieš metus, o nedarbas siekė 6,4 %, palyginti su 6,3 % prieš metus.
Ką reiškia šis žodis
Šį žodį 1965 m. lapkričio 17 d. Bendruomenių rūmuose pavartojo Iain Macleod, pateikęs opozicijos pataisą ekonomikos reikalų debatuose. Jis pasakė, kad šalis dabar turi „blogiausią iš abiejų pasaulių“, „ne vien infliaciją vienoje pusėje ar stagnaciją kitoje, bet abu dalykus kartu“, o vėliau kalbėjo apie „laikotarpį, kurį aš vadinu ‚stagfliacija‘“ (Hansard).
Šių dienų institucijos jį apibūdina panašiais žodžiais, tačiau ne identiškai: ECB mini stagnuojančią gamybą, TVF žurnalo Finance & Development profilis – augantį nedarbą, o TVF tinklaraštis – lėtą augimą.
- ECB: „‚Stagfliacija‘ neturi vienos apibrėžties, bet siejama su stagnuojančia gamyba ir nuolat didele infliacija, pasireiškiančiomis vienu metu“ (Ekonomikos biuletenis 4/2022). Šiame intarpe ECB tikrino, ar privatus sektorius (vartotojai ir profesionalūs prognozuotojai) tikėjosi stagfliacijos epizodo, remdamasis trimis sąlygomis: infliacijos lūkesčiai dideli arba kylantys iki lygio, nesuderinamo su ECB 2 % kainų stabilumo tikslu; tikimasi, kad ekonomika stagnuos arba bus recesijoje; ir tikimasi, kad abu reiškiniai truks bent dvejus metus. Šioms trims sąlygoms ECB nenustatė jokių skaičių, išskyrus 2 % tikslą ir dvejų metų horizontą.
- TVF: ekonomisto Roberto Gordono profilis žurnale Finance & Development 1970-ųjų „stagfliaciją“ apibūdina kaip „vienalaikį ir infliacijos, ir nedarbo padidėjimą“, kuris metė iššūkį Filipso kreivės požiūriui, kad didesnė infliacija susijusi su mažesniu nedarbu (TVF, 2017). TVF tinklaraštyje kalbama apie „didelę infliaciją ir lėtą augimą, kurie sekė“ po 1970-ųjų naftos kainų šuolių ir yra „vadinami stagfliacija“ (TVF, 2022).
Taigi įvardyti elementai yra didelė ar didėjanti infliacija; silpna gamyba (pagal ECB – stagnuojanti ar recesijoje, pagal TVF tinklaraštį – lėtas augimas) arba didėjantis nedarbas (TVF 2017 m. profilis); o ECB formuluotėje – užsitęsimas. ECB tikslas – 2 % infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu, o jo įsipareigojimas šiam tikslui yra simetriškas. Nė vienas šaltinis nenurodo, kiek didelė yra didelė ar kiek silpna yra silpna.
1970-ieji skaičiais
1973–74 m. ir 1979 m. naftos šokai pažymėjo 1970-ųjų epizodą, nors infliacija augo jau prieš pirmąjį (ECB mėnesinis biuletenis, 2000 m. lapkritis). Arabų naftą eksportuojančių šalių organizacija 1973 m. spalio 19 d. įvedė naftos embargą JAV, o iki 1974 m. sausio naftos kaina beveik keturgubai išaugo, nuo 2,90 iki 11,65 JAV dolerio už barelį, kaip nurodoma Federalinių rezervų sistemos istorijos svetainėje. 1979 m., maždaug Irano revoliucijos metu, naftos kainos vėl išaugo, daugiau nei padvigubėdamos nuo 1979 m. balandžio iki 1980 m. balandžio (Federalinių rezervų sistema). Paties Fed šio laikotarpio aprašyme sakoma, kad ir infliacija, ir nedarbas tapo „nepriimtinai dideli“, o laikotarpis vadinamas „stagfliacijos“ era.
Europos Komisijos AMECO duomenų bazė pateikia penkių didelių ekonomikų skaičius:
| Ekonomika | Metai | Vartotojų kainų infliacija (%) | Realiojo BVP augimas (%) | Nedarbas (% darbo jėgos) |
|---|---|---|---|---|
| Vokietija | 1974 | 7,0 | 0,9 | 1,8 |
| Vokietija | 1975 | 5,9 | −0,9 | 3,3 |
| Vokietija | 1980 | 5,4 | 1,4 | 2,7 |
| Prancūzija | 1974 | 13,6 | 4,4 | 3,4 |
| Prancūzija | 1975 | 11,7 | −0,9 | 4,7 |
| Prancūzija | 1980 | 13,6 | 1,7 | 7,4 |
| Italija | 1974 | 19,2 | 5,0 | 5,1 |
| Italija | 1975 | 17,0 | −2,4 | 5,6 |
| Italija | 1980 | 21,1 | 3,1 | 7,2 |
| Jungtinė Karalystė | 1974 | 16,0 | −2,5 | 3,7 |
| Jungtinė Karalystė | 1975 | 24,2 | −1,5 | 4,5 |
| Jungtinė Karalystė | 1980 | 18,0 | −2,0 | 6,8 |
| JAV | 1974 | 11,1 | −0,5 | 5,6 |
| JAV | 1975 | 9,1 | −0,2 | 8,5 |
| JAV | 1980 | 13,5 | −0,3 | 7,1 |
1975 m. realusis BVP sumažėjo visose penkiose ekonomikose, nedarbas visose penkiose buvo didesnis nei 1974 m., o infliacija svyravo nuo 5,9 % iki 24,2 %. 1980 m. gamyba sumažėjo Jungtinėje Karalystėje ir JAV, o kitose trijose augo, infliacijai svyruojant nuo 5,4 % iki 21,1 %. 11 šalių, 1999 m. sudariusių euro zoną, ECB vidutinę vartotojų kainų infliaciją 1974 m. vertina 13,2 %, o nedarbą 1979 m. – 5,7 %, palyginti su 2,8 % 1973 m.
AMECO vartotojų kainų indeksas yra nacionalinis, infliacijos rodiklius pagal jį apskaičiavo euroflation, o Vokietijos nedarbas – Vakarų Vokietijos eilutė. Šie skaičiai nėra tiesiogiai palyginami pagal lygį su toliau pateiktais suderinto SVKI ir TDO apibrėžtimi grįstais skaičiais.
2022 m. ECB ir TVF tinklaraštis išvardijo skirtumus nuo 1970-ųjų. ECB intarpe minėta mažesnė priklausomybė nuo naftos (bet didesnė nuo dujų), mažesnė formali darbo užmokesčio indeksacija ir pinigų politikos strategija, aiškiau orientuota į infliacijos lūkesčių įtvirtinimą ir infliacijos sugrąžinimą iki 2 % vidutinės trukmės laikotarpiu. TVF tinklaraštis pridūrė, kad naftos imlumas, t. y. barelių skaičius, reikalingas milijonui dolerių BVP, 1973–74 m. kainų šoko metu buvo maždaug 3,5 karto didesnis nei 2022 m.
Euro zona nuo 2008 m., tie patys trys skaičiai
Eurostato metiniai euro zonos (21 šalis, dabartinė sudėtis) duomenys už metus, kurie nuo 2008 m. išsiskiria: visus metus, kai realusis BVP mažėjo (2009, 2012, 2013 ir 2020 m.), dvejus didžiausios infliacijos metus (2022 ir 2023 m.) ir paskutinius pilnus metus.
| Euro zona | Infliacija, SVKI metinis vidurkis (%) | Realusis BVP, pokytis palyginti su ankstesniais metais (%) | Nedarbas, metinis vidurkis (%) |
|---|---|---|---|
| 2009 | 0,3 | −4,5 | 9,6 |
| 2012 | 2,5 | −0,9 | 11,6 |
| 2013 | 1,3 | −0,2 | 12,2 |
| 2020 | 0,3 | −6,0 | 7,9 |
| 2022 | 8,4 | 3,7 | 6,7 |
| 2023 | 5,5 | 0,4 | 6,5 |
| 2025 | 2,1 | 1,2 | 6,4 |
Šioje lentelėje visus tris kriterijus atitinka tik 2012 m.: infliacija viršija ECB 2 % tikslą (2,5 %), realusis BVP mažėja (−0,9 %), o nedarbas didėja (nuo 10,3 % 2011 m. iki 11,6 %). Kriterijai yra paties puslapio pasirinkimas, o ne ECB ar TVF slenksčiai, ir kitoks pasirinkimas duotų kitokį atsakymą. 2022 ir 2023 m. vidutinė metinė infliacija buvo 8,4 % ir 5,5 %, realusis BVP augo 3,7 % ir 0,4 %, o nedarbas buvo 6,7 % ir 6,5 %. Ar kuriems nors iš šių metų derėtų taikyti šį žodį, yra vertinimas, kurio pirmiau pateikti šaltiniai neišsprendžia.
Trys skaičiai dabar, šalis po šalies
Lentelėje kiekvienam rodikliui naudojamas vienas laikotarpis euro zonai ir jos 21 narei: infliacija 2026 m. rugpjūtį (rugsėjo išankstiniai įverčiai praleisti iki visos publikacijos spalio 16 d.), realiojo BVP augimas 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, ir nedarbas 2026 m. rugpjūtį su pokyčiu, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu (Airijos rugsėjo nedarbo skaičius praleistas, kad kiekvienos šalies būtų rodomas tas pats mėnuo).
| Šalis | Infliacija, SVKI, 2026 m. rugpjūtis (%) | Realusis BVP, 2026 m. 2 ketv., palyginti su ankstesniais metais (%) | Nedarbas, 2026 m. rugpjūtis (%) | Nedarbas, pokytis per metus (procentiniais punktais) |
|---|---|---|---|---|
| Euro zona | 3,2 | 1,2 | 6,4 | +0,1 |
| Austrija | 2,9 | 0,8 | 6,7 | +0,7 |
| Belgija | 4,2 | 0,5 | 5,9 | −0,2 |
| Bulgarija | 5,0 | 2,8 | 3,5 | −0,2 |
| Kroatija | 3,7 | 1,7 | 4,3 | −0,6 |
| Kipras | 5,2 | 3,3 | 4,1 | −0,1 |
| Estija | 1,3 | 1,8 | 8,0 | +0,8 |
| Suomija | 2,4 | 1,4 | 9,9 | −0,2 |
| Prancūzija | 2,6 | 0,5 | 8,2 | +0,4 |
| Vokietija | 2,9 | 1,0 | 4,0 | +0,2 |
| Graikija | 3,7 | 1,9 | 7,4 | −1,4 |
| Airija | 3,4 | −0,4 | 5,0 | 0,0 |
| Italija | 3,2 | 1,0 | 6,2 | +0,5 |
| Latvija | 3,0 | 3,4 | 7,3 | +0,1 |
| Lietuva | 5,6 | 3,9 | 6,1 | −0,8 |
| Liuksemburgas | 4,0 | 1,3 | 7,3 | +0,9 |
| Malta | 2,0 | 5,0 | 3,4 | +0,9 |
| Nyderlandai | 2,8 | 1,8 | 4,0 | +0,1 |
| Portugalija | 3,6 | 2,6 | 5,7 | −0,2 |
| Slovakija | 3,1 | 0,9 | 5,7 | +0,3 |
| Slovėnija | 3,4 | 4,9 | 3,4 | −0,6 |
| Ispanija | 4,6 | 2,6 | 10,0 | −0,5 |
Vertinant kiekvieną kriterijų atskirai, rugpjūtį 19 iš 21 šalies infliacija buvo didesnė nei ECB 2 %, vienos šalies – lygiai 2,0 %, o vienos – mažesnė. Realusis BVP buvo didesnis nei prieš metus 20 šalių ir mažesnis vienoje – Airijoje (−0,4 %). Nedarbas buvo didesnis nei prieš metus 10 šalių, nepakitęs vienoje ir mažesnis 10 šalių. Lentelėje galima patikrinti bet kokį derinį, kuris jums atrodo svarbus.
Kaip skaityti stulpelius:
- Infliacija – tai SVKI metinis pokytis; šalių reitinge pateikiamos visos šalys. Euro zonos rugsėjo išankstinis įvertis (3,8 %) yra ankstyvasis Eurostato įvertis, o visa rugsėjo publikacija numatyta 2026 m. spalio 16 d. Grynoji ir bendroji infliacija parodo, kokią rodiklio dalį sudaro energija.
- Realusis BVP – Eurostato tūrio eilutė (grandininiu būdu susieti tūriai, pokytis palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, sezoniškai ir pagal kalendorių pakoreguota). 2026 m. spalio 12 d. duomenimis, Eurostatas devynis iš 21 nacionalinio rodiklio (Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Portugalijos) buvo pažymėjęs kaip preliminarius. Airijos BVP svyruoja kartu su tarptautinių bendrovių veikla: jos statistikos tarnyba skelbia tokius rodiklius kaip Modified Final Domestic Demand ir Modified Total Domestic Demand, kurie, pasak tarnybos, „pašalina iškreipiamąjį globalizacijos poveikį BVP“ (CSO), o svetainės duomenimis (Eurostatas) Airijos BVP 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo 13,4 % mažesnis nei prieš metus.
- Nedarbas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžtį: 15–74 metų žmonės be darbo, kurie jo ieškojo per pastarąsias keturias savaites ir galėtų pradėti dirbti per dvi savaites, kaip darbo jėgos dalis. Pagrindinė Eurostato eilutė yra sezoniškai pakoreguota, išskyrus tai, kad Vokietijai ir Nyderlandams Eurostatas vietoj jos skelbia tendencijos duomenis, o Suomijai tendencijos duomenys yra pagrindinis rodiklis. Lentelėje visoms šalims naudojama eilutė, kurią Eurostatas pateikia kaip sezoniškai pakoreguotą (Vokietijai ir Nyderlandams šios reikšmės yra tendencijos duomenys); Suomijai lentelėje rodoma sezoniškai pakoreguota 9,9 %, palyginti su 10,1 % prieš metus, o tendencijos eilutė rodo 10,3 %, palyginti su 9,9 %. Nedarbas nėra palyginamas su registruotu nedarbu.
Ką ECB ir TVF sakė 2026 m. balandį
Christine Lagarde, ECB pirmininkės, 2026 m. balandžio 30 d. spaudos konferencijoje du kartus buvo klausiama apie stagfliaciją. Pirmasis jos atsakymas: „manome, kad gana madinga kalbėti apie stagfliaciją... manome, kad geriau ją palikti 1970-iesiems... Taigi stagfliacijos, šio efektingo termino, netaikome esamoms aplinkybėms, nes tikrai manome, kad ji susijusi su 1970-ųjų situacija“ (ECB stenograma). Jos žodžiais, 1970-aisiais buvo užsitęsusi infliacija, labai didelis nedarbas ir pinigų bei fiskalinės politikos sistema, kuri „neturėjo nieko bendra su tuo, ką turime šiuo metu“.
TVF Tyrimų departamento direktoriaus 2026 m. balandžio 14 d. buvo paklausta apie 1970-ųjų pamokas, „kad būtų išvengta bet kokios galimos stagfliacijos“. Jis pats šio žodžio nevartojo. Jis sakė, kad net jei konfliktas tą pačią dieną baigtųsi, šokas pagal iš rinkos pašalintos naftos kiekį „yra panašus į 1974 m. naftos kainų šoką“, kad pasaulio ekonomika dabar „daug mažiau priklauso nuo naftos nei tada“ ir kad „to laikotarpio pamoka yra ta, kad nederėtų leisti energijos šokui virsti nuolatine infliacijos problema“ (TVF).
Tai pačių institucijų pareiškimai. Šis puslapis nepasisako nė už vieną pusę.
Kaip patiems naudotis skaičiais
- Pirmiausia pasirinkite kriterijus. Paprasčiausi yra infliacija, palyginta su ECB 2 %, augimas, palyginti su nuliu, ir nedarbas, palyginti su ankstesniais metais. Šaltiniai nenurodo nė vieno iš šių slenksčių, o kitoks pasirinkimas keičia atsakymą.
- Žiūrėkite į trukmę. ECB 2022 m. intarpe buvo reikalaujama bent dvejų metų laikotarpio, o ne vieno ketvirčio. Euro zonos puslapiuose kiekviena eilutė rodoma laikui bėgant: infliacija, BVP augimas ir nedarbas.
- Atkreipkite dėmesį, kas varo infliaciją. Energijos kainų šuolis bendrąją infliaciją pakelia labiau nei grynąją, ir šios dvi gali pasakoti skirtingas istorijas.
- Prisiminkite pataisas. BVP įverčiai tikslinami, gavus daugiau duomenų, o Eurostatas skelbia pataisų analizes.
Trumpai
- Stagfliacija neturi vienos visuotinai sutartos apibrėžties, o patikrintuose ECB ir TVF tekstuose skaitinio slenksčio nėra. ECB ją sieja su stagnuojančia gamyba ir nuolat didele infliacija; TVF leidiniai 1970-ųjų epizodą apibūdina kaip infliaciją su didėjančiu nedarbu (2017 m. Finance & Development profilis) arba su lėtu augimu (2022 m. tinklaraštis).
- 1975 m. realusis BVP sumažėjo penkiose didelėse ekonomikose vienu metu, o infliacija svyravo nuo 5,9 % iki 24,2 %.
- 2026 m. rugpjūtį euro zonos infliacija buvo 3,2 %, realiojo BVP augimas 2 ketv. – 1,2 %, o nedarbas – 6,4 %, o tarp šalių yra didelių skirtumų.
- 2026 m. balandžio 30 d. ECB pirmininkė pasakė, kad ECB šio žodžio netaiko tuometinėms aplinkybėms. Šiame puslapyje nepadaroma jokios savos išvados.
Šaltiniai: Eurostatas (SVKI prc_hicp_minr ir prc_hicp_ainr, realusis BVP namq_10_gdp ir nama_10_gdp, nedarbas une_rt_m ir une_rt_a; euro zona EA21 ir 21 valstybė narė, duomenys gauti 2026 m. spalio 12 d.); Europos Komisijos AMECO duomenų bazė; Federalinių rezervų sistemos istorijos esė; ECB ekonomikos biuletenis 4/2022, ECB mėnesinis biuletenis 2000 m. lapkritį, ECB spaudos konferencija 2026 m. balandžio 30 d. ir strategijos pareiškimas 2025 m. birželio 30 d.; TVF Finance & Development (2017 m. birželis), TVF tinklaraštis (2022 m. gegužės 5 d.) ir TVF WEO spaudos konferencija (2026 m. balandžio 14 d.); JK Parlamento Hansard; Airijos centrinė statistikos tarnyba (Central Statistics Office). euroflation yra nepriklausomas sekiklis ir nėra susijęs su ECB, Eurostatu, TVF ar ES. Niekas čia nėra finansinė konsultacija.